|
Septynios Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos individualios priežiūros darbuotojo modulinės programos mokinės dalyvavo mobilume pagal ERASMUS+ Nr. 2023-1-LT01- KA121-VET-000114329 bei vykdė projekto numatytas veiklas, Lenkijoje.
Nuvykome į praktikos vietą, apsigyvenome. Pirmiausia buvome supažindintos su saugaus darbo taisyklėmis ir instrukcijomis, elgesio taisyklėmis, asmens duomenų apsauga, darbo laiko ir poilsio rėžimu. Darbo vietos buvo skirtingos – socialinės globos namai ir hospisas.
„Mobilumo veiklas vykdėme socialinės globos namuose. Pirmą praktikos dieną vadovai supažindino su darbo aplinka, klientais, darbuotojais. Įgyta didelė praktinė patirtis - kuratoriai puikūs, darbo sąlygos labai geros. Labiausiai įsiminė nuoširdus darbuotojų bendravimas su pacientais, dėmesys ir rūpestis kiekvienam. Darbo metodai ir priemonės: reabilitacija, aerobika, sportiniai pratimai, mankštos, gydymas ultravioletiniais spinduliais. Pagalbinės judėjimo, maitinimo, laisvalaikio priemonės Įspūdžiai nepakartojami, pamatyta šalis įsimintinė visam gyvenimui. Kalnų didingumas ir ežerų skaidrumas, gamtos grožis liko mano širdyje. Viską pakartočiau dar kartą. Pasisemčiau dar daugiau patirties (Zita).
„Tai buvo pirmas mobilumas mano gyvenime. Klientams kas rytą padėdavome pavalgyti, išveždavome juos į lauką, stebėjome kaip atliekamos reabilitacijos procedūros, pabandėme pačios jas mankštinti. Nuo pirmų dienų užsimezgė glaudesnis ryšys su viena, jaunesne gyventoja, Joaša. Iš pradžių ji mane tik stebėjo, sekė akimis. Antrą savaitę, sunkiai, bet pradėjo su manimi kalbėti. Pirštais pačiupinėjo mano auskarus, grandinėlę ant rankos. Paklausiau ar gražu ir ji linktelėjo galva. Dauguma ten gyvenančių moterų, nepaisant jų sveikatos būklės, mėgsta puoštis - laikrodžiai, auskarai, grandinėlės, žiedai, nulakuoti nagai, padažytos lūpos, supratau kad moteriška prigimtis puoštis, jose vis dar gyva. Tą pačią dieną po darbo, ieškojau ką galėčiau nupirkti Joašai ir ją nors kiek nors nudžiuginti. Radau guminę apyrankę (kad būtų lengva užsidėti ) iš įvairių kristalų ir karoliukų. Kitą rytą, pavalgius jai pusryčius, uždėjau apyrankę ant rankos. Jos akys nušvito, o veide atsirado šypsena. Nesvarbu kiek laiko turės apyrankę, bet buvo labai gera nors trumpam praskaidrinti jos kasdienybę.
Paskutinę darbo dieną buvo sunku atsisveikinti. Kai kurios prašė neužmiršti jų vardų. Visas dirbantis personalas buvo draugiškas ir paslaugus, nors dažnai jautėme, kad savo buvimu ir tvarkos nežinojimu, pridarome daugiau painiavos, nei naudos. Patirtis kurią įgijome - didžiulė. Tos dvi savaitės prabėgo kaip viena diena, nes po darbo vis kažkur eidavome ar keliaudavome. Norėjos nei vienos dienos nepraleisti veltui ir “gerti” viską į save. Didžiausią įspūdį be abejo padarė Tatrų kalnai, jų ežerai. Visa mus ten supusi gamta buvo įspūdingo grožio. Ši kelionė ir sutikti žmonės pakoregavo visą mano pasaulėžiūrą ir dar kartą įsitikinau kokia esu laiminga būdama sveika ir turėdama sveikus artimuosius šalia savęs... (Lina).
Ar dar kartą vyktume į praktiką – taip ir kviečiame visus pabandyti, tai tikrai labai didelė patirtis profesiniu, kultūriniu, kalbos lavinimo ir tai tiesiog puiki proga susirasti naujų draugų ir išbandyti save.
Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokinės:
Daiva, Edita, Virginija, Lina, Justė, Zita, Daiva.
|
