Smalininkų technologijų ir verslo mokykla

Užgavėnės – viena gražiausių žiemos švenčių. Šią šventę prieš Gavėnią, likus 7 savaitėms iki Velykų, savomis tradicijomis švenčia visas pasaulis. ...Mūsų persirengėliai, Kanapinio ir Lašininio kova bei Morės deginimas – labai tradicinės, lietuviškos pramogos. Kaip ir įvairiose šalyse, tą dieną Lietuvoje kepami ir valgomi blynai, nes jie – šviesos ir grįžtančios saulės simbolis visame pasaulyje. Liaudyje Užgavėnės vadinamos „slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario", jos laikomos pavasario pradžia, todėl įvairiais veiksmais – triukšmo sukėlimu, sočiomis vaišėmis, linksmu ir išmoningu karnavalu stengiamasi paspartinti kosminį ciklą - pavasario atėjimą. Nuo seno lietuviai per Užgavėnes daug dainuodavo, šūkaudavo, linksmindavosi – buvo manoma, kad triukšmas pažadina iš miego šalčio sukaustytą žemę. Tačiau kaip gi apsieisi be linksmų pokštų, tradicijų, apeigų.

Tądien ir mūsų mokykloje netrūko persirengėlių, kurie visus linksmino ir šokdino. O čigonės būrė ateitį kiekvienam, kas tik panorėjo. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Laikydamasi šio papročio mokiniai vaišinosi blynais, gėrė kakavą ir tikėjo, jog bus sotūs visus metus.

Vakare dainas, šokius, ratelius, žaidimus, pokštus vainikavo pagrindinio personažo Kanapinio pergalė prieš Lašininį. Regis, mums tikrai pavyko nugalėti ir sunaikinti žiemą ... Artėjant šventės finalui – Morės sudeginimui, visi sudėjo šios moteriškės krepšin surašytas visas nuodėmes, ydas ir blogus įpročius, kurių, anot lietuviškų Užgavėnių tradicijų, galima greitai ir lengvai atsikratyti tokiu būdu. Nuo trečiadienio prasideda griežtas pasninkas – Gavėnia. Per Gavėnią, susikaupimo, rimties ir prisikėlimo laukimo metą, privaloma pasninkauti, draudžiama „uliavoti", šėlti, triukšmauti.

Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja
Rita Grybienė