Smalininkų technologijų ir verslo mokykla

Šių metų spalio 24-28 dienomis Smalininkuose buvo įgyvendinamas vienas iš bendruomeninės veiklos stiprinimo projekto etapų, skirtas supažindinti vietos bendruomenę su arboristika, arboristais ir jų veikla. Visuomenei buvo pristatyta ši dar mūsų valstybėje nepopuliari ir mažai žinoma specialybė. Arboristas [lot. arbor – medis] – aukštos kvalifikacijos specialistas atliekantis ne tik praktinę medžio priežiūrą, bet ir siūlantis augalo priežiūros sprendimus, grindžiamus teorinėmis ir praktinėmis arboristinėmis žiniomis. Jo darbo tikslas sudaryti augalui ilgo ir saugaus gyvenimo sąlygas, o dabartiniam mūsų laike dažnai arboristui tenka atitaisyti praeities priežiūros klaidas, taip stengiantis prailginant augalo gyvavimo laiką.

Mes gyvenam pakankamai žaliame krašte, o Smalininkai, kaip daug kas pasakytų yra miestas parke. Tad labai svarbu, kad mūsų miesto žaliasis karkasas būtų tinkamai prižiūrimas, tam kad mūsų vaikai ir miesto svečiai turėtų kuo džiaugtis ir didžiuotis. Ąžuolų alėja yra dažno smalininkiečio pasididžiavimas, tad labai svarbu suprasti, kad neužtenka tik džiaugtis, reikia tausoti, prižiūrėti ir atgaivinti šį gamtos paminklą.

Šio projekto metu visuomenė buvo supažindinta su arborizmu Lietuvoje, su medžių struktūra, augimo etapais, jų simbiotiniu santykiu su aplinka, žmogumi. Taip pat bendruomenė galėjo pamatyti ir prisiliesti prie medžių inventorizacijos proceso. Buvo aiškinama inventorizacijos svarba šiuolaikinėje ir vartotojiškoje žmogaus veikloje. Stovyklos metu jos dalyviai kartu su Aleksandro Stulginskio universiteto studentu aiškinosi, kaip atlikti ąžuolų alėjos inventorizavimą, pradinį medžių įvertinimą, esamos būklės nustatymą. Mokėsi nustatyti medžių aukštį, lajos dydį, kamieno diametrą, įvertinti aplinkos veiksnius, augavietes, medžių pažeidimus. Turėjo galimybę susipažinti su arboristo darbo priemonėmis, įrankiais, dirbant antžeminėje dalyje ir medžio lajoje. Stovyklos dalyviai galėjo pamatyti, pasimatuoti ir išbandyti arboristo aukštalipio įrangą. Jiems buvo pademonstruotas nuo ko prasideda darbas lajoje – tai nuo svarelio užmetimo, virvės pakabinimo, kopimo ir vaikščiojimo lajoje. Kaip alternatyva medžio dalių šalinimui, buvo pristatytos medžių lajos surišimo galimybės ir būdai naudojant bandažus.

Kai kurie stovykloje dalyvavę bendruomenės nariai pirmą kartą išgirdo apie arboristiką. Jie liko sužavėti ir nustebę, kaip iš pažiūros paprasti dalykai yra tokie sudėtingi. Kaip svarbu rūpintis medžiu nuo pat jų pasodinimo į žemę. Ir koks arboristo darbas yra epizodiškas lyginant su visu medžio gyvavimo laiku.

Akvilė Bialoglovytė

Smalininkų technologijų ir verslo mokykla vykdo projektą „Jaunimas šeimai", kuris finansuojamas Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Spalio 22 d. mokyklos ir vietos bendruomenės nariai buvo kviečiami į paskaitas: Neatlygintina donorystė ir Ką reikia žinoti prieš geriant vaistus ir vaistažolių arbatas? Paskaitas skaitė Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų persodinimu, visuomeninės organizacijos „Dalia" lektorė Jolanta Cicėnienė. Lektorė du kartus patyrė inkstų persodinimo operacijas ir apie donorystės svarbą žino ne iš knygų ar pasakojimų.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų. Vien sostinėje, kad ligoninės nejaustų kraujo stygiaus reikia, kad Nacionaliniame kraujo centre kasdien kraujo duotų daugiau nei 150 donorų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, atlygintinai kraujo duodantys donorai ir donorai-giminės iki šiol sudaro daugiau kaip 50 procentų dotacijų besivystančiose šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų dotacijų skaičius siekia 98 – 100 procentų.

Ar kada nors susimąstėte apie organų donorystę ir jos prasmę? Apie tai, kad sutikdamas po mirties dovanoti savo organus donorystei, galite išgelbėti sunkiai sergančio žmogaus gyvybę, ir net – ne vieną? Donorystė – tai žmogaus audinių, ląstelių ir (ar) organų, skirtų naudoti žmogui, savanoriškas ir neatlygintinas davimas. Arba, kaip poetiškai yra pasakęs popiežius Jonas Paulius II, „donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui". Organų donorystė – tai paskutinė mirusiojo dovana gyviesiems, nes ji yra įmanoma tiktai po smegenų mirties. Vienas donoras gali išgelbėti net kelias gyvybes, nes galima persodinti jo širdį, kepenis, plaučius, kasą, inkstus, ragenas, kaulinį audinį ir odą. Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Kiekvienam, apsisprendusiam po mirties paaukoti save donorystei, išduodama donoro kortelė – simbolinis pilietiškumo ir geranoriškumo įrodymas. 2015 m. liepos 1 dienos duomenimis, Lietuvoje užregistruota 21 310 asmenų, sutikusių, kad jų audiniai ir (ar) organai po jų mirties būtų panaudoti transplantacijai.

Antrojoje paskaitoje lektorė Jolanta Cicėnienė kalbėjo apie tai, jog vaistus nuo peršalimo, kosėjimo, gerklės skausmo, skrandžio negalavimų ir kitų organizmo sutrikimų naudojame karta iš kartos. Lektorė atkreipė dėmesį į tai, ar tikrai teisingai elgiamės, ar viską žinome apie vaistų vartojimą? Vartodami vaistus ir kartu gydydamiesi vaistažolėmis ar iš jų pagamintais preparatais, padarome daug klaidų, kurios gali įtakoti tam tikrus sveikatos sutrikimus, kai kurie iš jų gali būti labai rimti. Todėl švietimas apie vaistų vartojimą, žinojimas, įsiklausymas į savo organizmą yra labai svarbūs. Baigdama paskaitas Jolanta linkėjo visiems būti sveikiems ir pagalvoti apie altruizmą.

Projektų vadovė
Vanda Stonienė